Filmas "Step up. Revolution"

Nerealus filmas! Žiūrėčiau dar dešimt kartų, nes choreografija tikrai įspūdinga. O dar kai žiūri 3D, tai įspūdis dar didesnis.

Muzika 3

Šiuo metu nuolat "atsukinėjama" daina. Ir klipas neblogas.

Filmas "Bel ami"

Nors nesu Pattinsono gerbėja, susigundžiau pažiūrėti filmą "Bel ami". O visai nieko. Kažkaip filmas įtraukia ir lauki, kas gi atsitiks tam garbėtroškai. Pagrindinis herojus šiaip totalus egoistas, tačiau kartais sunku jį teisti matant jo apgailėtiną padėtį. Išvada tokia: labai norint ir naudojantis kitais žmonėmis gali pasiekti labai daug. Tik nemanau, kad kaip šio filmo herojui, žmogui realiame pasaulyje taip gerai baigtųsi. Taigi, herojai nėra vienalypiai ir nuspėjami, o aktorių darbas neblogas.

Apie FB

Socialiniai tinklai yra keistas ir sunkiai prognozuojamas dalykas, tačiau aš vis dar negaliu atsistebėti vienu FB aspektu. Mano nuomone, FB labai pravartus tuo, kad žinai, kada tavo draugų gimtadieniai. Aišku, jei jie nėra to užslaptinę. FB turime daug draugų, kurių dalis yra tik pažįstami ar su kuriais artimai nebendraujame, tačiau "sveikinu" socialiniame tinkle tikrai neįpareigoja. Galbūt kiti galvoja kitaip? Nes keista, kai gali matyti krūvą prisijungusių, tačiau jie net nesivargina brūkštelti ką nors. Apie artimus draugus nekalbu, nes jie pasveikina asmeniškai, elektroniniu paštu arba telefonu. Tai va, tokie mano ryto pastebėjimai :)   

Reklama 2

Tęsiant įspūdingų/neįprastų/gerų reklamų temą, dar vienas eksponatas. Su tikrai netikėta pabaiga :D

 

Įrašas, dėl kurio jau rytoj turbūt gailėsiuos :D

Sako, kad pirma meilė nerūdija. Dar sako, kad ji visada nelaiminga. Turbūt šie teiginiai yra teisingi, kad ir kaip pati to nenorėčiau pripažinti. Ir tai patiriu savo kailiu.
Šį kartą pasiduosiu silpnumo akimirkai ir pasiduosiu norui išsilieti labai asmenine tema. Nors nuo mano nelemto pirmo rimto pamišimo (turbūt to kitaip ir negalima pavadinti - šiaip žmonės naktim miega, o ne galvoja apie kitą žmogų) praėjo daugiau kaip treji metai, pasekmes jaučiu ir dabar. Visa bėda, kad mes vis dar bendraujam.
O čia dar viena tiesa - po draugystės likti draugais neįmanoma. Vis tiek lieka kokių nors nuoskaudų ar pasvarstymų, o gal vis dėl to dar galima pabandyti dar kartą. Tačiau sudužusį daiktą sunku sutaisyti - net sutaisius lieka žymė. Mano atveju, mes buvom kaip minusas ir pliusas, kurie traukia vienas kitą, bet jiems nelemta būti kartu. Turbūt labiau skirtingų žmonių dar reiktų paieškoti.
Taigi, šiandien supratau, kad teks ieškoti naujų būtų kovoti su savo mažu širdies skauduliuku. Savaime tai nepraeis. Galbūt tikrai vieną dieną pasiryšiu ištrinti jo numerį, skype ir fb :)

Filmas "Perfect sense"

Ką tik pabaigiau žiūrėti filmą "Perfect sense". Žiauriai sukrečiantis filmas. Filmo esmė - parodyti, kaip jaučiasi žmogus, prarandantis savo pojūčius. Pagrindinių aktorių pora, McGregor'as ir Green, tobulai parinkti šiaim filmui. Žiūrėdama į juos pati ėmiau jausti desperaciją - tikrai nenorėčiau atsidurti jų herojų kailyje. Žodžiu, puikus psichologinis filmas. O tai labai geras įvertinimas, nes tai rašo žmogus, kuris dažnai tokio tipo filmų nesugeba pažiūrėti neprasukinėjant :)