Filmas "Step up. Revolution"

Nerealus filmas! Žiūrėčiau dar dešimt kartų, nes choreografija tikrai įspūdinga. O dar kai žiūri 3D, tai įspūdis dar didesnis.

Muzika 3

Šiuo metu nuolat "atsukinėjama" daina. Ir klipas neblogas.

Filmas "Bel ami"

Nors nesu Pattinsono gerbėja, susigundžiau pažiūrėti filmą "Bel ami". O visai nieko. Kažkaip filmas įtraukia ir lauki, kas gi atsitiks tam garbėtroškai. Pagrindinis herojus šiaip totalus egoistas, tačiau kartais sunku jį teisti matant jo apgailėtiną padėtį. Išvada tokia: labai norint ir naudojantis kitais žmonėmis gali pasiekti labai daug. Tik nemanau, kad kaip šio filmo herojui, žmogui realiame pasaulyje taip gerai baigtųsi. Taigi, herojai nėra vienalypiai ir nuspėjami, o aktorių darbas neblogas.

Apie FB

Socialiniai tinklai yra keistas ir sunkiai prognozuojamas dalykas, tačiau aš vis dar negaliu atsistebėti vienu FB aspektu. Mano nuomone, FB labai pravartus tuo, kad žinai, kada tavo draugų gimtadieniai. Aišku, jei jie nėra to užslaptinę. FB turime daug draugų, kurių dalis yra tik pažįstami ar su kuriais artimai nebendraujame, tačiau "sveikinu" socialiniame tinkle tikrai neįpareigoja. Galbūt kiti galvoja kitaip? Nes keista, kai gali matyti krūvą prisijungusių, tačiau jie net nesivargina brūkštelti ką nors. Apie artimus draugus nekalbu, nes jie pasveikina asmeniškai, elektroniniu paštu arba telefonu. Tai va, tokie mano ryto pastebėjimai :)   

Reklama 2

Tęsiant įspūdingų/neįprastų/gerų reklamų temą, dar vienas eksponatas. Su tikrai netikėta pabaiga :D

 

Įrašas, dėl kurio jau rytoj turbūt gailėsiuos :D

Sako, kad pirma meilė nerūdija. Dar sako, kad ji visada nelaiminga. Turbūt šie teiginiai yra teisingi, kad ir kaip pati to nenorėčiau pripažinti. Ir tai patiriu savo kailiu.
Šį kartą pasiduosiu silpnumo akimirkai ir pasiduosiu norui išsilieti labai asmenine tema. Nors nuo mano nelemto pirmo rimto pamišimo (turbūt to kitaip ir negalima pavadinti - šiaip žmonės naktim miega, o ne galvoja apie kitą žmogų) praėjo daugiau kaip treji metai, pasekmes jaučiu ir dabar. Visa bėda, kad mes vis dar bendraujam.
O čia dar viena tiesa - po draugystės likti draugais neįmanoma. Vis tiek lieka kokių nors nuoskaudų ar pasvarstymų, o gal vis dėl to dar galima pabandyti dar kartą. Tačiau sudužusį daiktą sunku sutaisyti - net sutaisius lieka žymė. Mano atveju, mes buvom kaip minusas ir pliusas, kurie traukia vienas kitą, bet jiems nelemta būti kartu. Turbūt labiau skirtingų žmonių dar reiktų paieškoti.
Taigi, šiandien supratau, kad teks ieškoti naujų būtų kovoti su savo mažu širdies skauduliuku. Savaime tai nepraeis. Galbūt tikrai vieną dieną pasiryšiu ištrinti jo numerį, skype ir fb :)

Filmas "Perfect sense"

Ką tik pabaigiau žiūrėti filmą "Perfect sense". Žiauriai sukrečiantis filmas. Filmo esmė - parodyti, kaip jaučiasi žmogus, prarandantis savo pojūčius. Pagrindinių aktorių pora, McGregor'as ir Green, tobulai parinkti šiaim filmui. Žiūrėdama į juos pati ėmiau jausti desperaciją - tikrai nenorėčiau atsidurti jų herojų kailyje. Žodžiu, puikus psichologinis filmas. O tai labai geras įvertinimas, nes tai rašo žmogus, kuris dažnai tokio tipo filmų nesugeba pažiūrėti neprasukinėjant :)

Muzika 2

"Red, white, blue's in the skies,
Summer's in the air and baby,
Heaven's in your eyes.
I'm your National Anthem"

Čia tas atvejis, kai daina vis sukasi galvoje ir negali jos atsikratyti :D Va klipas tai sakyčiau tikrai gana drąsus. Prezidentas Kenedis - juodaodis? Neaišku, kaip ten Amerikoje tai bus priimta.

Muzika

Labai tinka šiandienos lietingai dienai :)

Sentencijos

"Kol gyveni, džiaukis gyvenimu - tokia buvo Eibio filosofija. Atsiduok savo apetitams dabar, nes anksčiau ar vėliau visi atsidursime ant stalo kaip tie mūsų draugai. Kokia nauda iš švarių vainikinių arterijų, jeigu nugyvenai atsiribojęs nuo malonumų?"

T.Gerritsen "Dvynės"

Praktikos įspūdžiai po pirmos savaitės

   Štai ir praėjo viena iš aštuonių mano praktikos savaičių. Nors tai ne pirma mano praktika, tačiau Kauno ir Klaipėdos padalinių darbo stilius skiriasi kardinaliai. Čia niekas nėra per daug apsikrovęs degančiai darbais, pietų pertrauka laiku ir netgi visą valandą. Kolektyvas dvigubai didesnis, su vadove bendrą kalbą randam. Tik va kai niekas neturi man darbo, o visi žinių portalai skersai išilgai perskaityti, šiek tiek važiuoja stogas :D. Žodžiu, viskas kol kas normalu. O čia keli įdomesni pastebėjimai:

• Vienas vadybininkas panašus į Simą Jasaitį
• Tarnybinėse patalpose yra toks plakatas, tik rusiška versija su necenzūriniu žodžiu (ko tikrai nesitiki rasti banke :D)
• Mano vadovės skambėjimo tonas - David Guetta, Nicki Minaj "Turn me on" (vadovei tikrai virš keturiasdešimt :D)
• Šiais metais atblokuotas patekimas į Facebook'ą
• Pagal aprangos taisykles, kurias radau, mano visi sijonai dvigubai trumpesni nei rekomenduojama 

Reklama

Nežinau kuo, bet ši kvepalų reklama mane sužavėjo nuo pirmos sekundės. Gal toks didelis poveikis buvo dėl to, kad ją pamačiau kino teatre - didelis ekranas ir  galinga garso sistema vis dėl to daro savo :D

Kaip aš vėl atradau seną aistrą - fotografavimą

    Apie penkerius metus sėkmingai fotografavau su savo Sony "muiline", kuri oi kiek visko matė, kiek kartų čiuožė (neperkeltine prasme :D) ir net garantiniame pabuvojo po vieno draugės gimtadienio. Nuotraukos gaudavosi ne ką prastesnės nei geresnių ir brangesnių fotoaparatų, o geram kadrui, mano nuomone, tereikia neįprasto vaizdo ir trupučio meninės gyslelės. Deja, pastebėjau, kad mano senukui vis sunkiau sekasi su fokusavimu ir nuotraukos išeina neryškios. Taigi, atsirado proga ieškoti jam pakaitalo.
   Nusprendžiau, jog gana tų žaidimų su "muilinėmis" - pirksim veidrodinį fotoaparatą. Truputis panaršymo internete, pokalbis parduotuvėje su konsultantu (pasirodo, aš ne tokia ir blondinė renkantis techniką - mano ir konsultanto nuomonės sutapo :D), geriausio pasiūlymo išsirinkimas ir štai CANON EOS 1100D mano rankose. Vis dėl to, be instrukcijos skaitymo neišsiverčiau, o ir kursai, kurie pridedami perkant fotoaparatą, turėjo vykti tik po daugiau kaip savaitės. Negi tiek laiko lauksi neišbandžius? Po mano savamoksliško naudojimosi garantinio neprireikė, o kursuose nesijaučiau tokia "žalia", taigi viskas ok :D.
  Kursai buvo naudingi ir tikrai nenuobodūs, nes buvo skirta laiko ir praktikai. Tik supratau, kad fotoaparatas tėra tik visų išlaidų pradžia - reikalingi bent keli skirtingi objektyvai (pati įsitikinau, kad kit'inis objektyvas norimų rezultatų dažniausiai neduoda, ypač fotografuojant portretus), papildoma blykstė ir akumuliatorius, dar krūva visokių reikalingų ir nereikalingų dalykų.

   Bet be viso to, tikrai džiaugiuosi nauju pirkiniu. Manau su laiku ir pakankamai praktikos pavyks susidraugauti su šiuo įnoringu "žaisliuku".

Pradedam

   Ką gi, lendu į man kol kas tamsų mišką - blog'o rašymą. Bet kaip sako, gyveni ir mokaisi :) Neįsivaizduoju, kokius marazmus čia rašysiu, todėl šį blog'ą siūlau laikyti lyg ir dienoraščiu.